– Aš nebėra tas vaikinas, kuris trenkia durimis. Bet aš vis dar nemoku pažadėti tau ramybės. Mėginkim? Neskubėdami. Be „visam laikui“. Tiesiog... šiandien.
Babi grįžo namo ir rado Aleksejų prie kavos. Jis paklausė: „Kur buvai?“ Ji atsakė: „Vaikščiojau. Galvojau.“ Jis neklausė daugiau. Aleksejus buvo geras – per geras. Gal dėl to ji ir jautėsi kalta. trys metrai virs dangaus 3 dalis online
Since no official third part exists, I’ll craft an original continuation in a narrative style, as if it were a long-lost script or a fan-inspired third chapter. Let’s call it: (Three Meters Above the Sky Part 3: Echo After the Rain) Prologas: Metai po tylos Praejo treji metai, kai Hache (Hugo) paliko Barseloną. Treji metai, kai Babi paskutinį kartą matė jo akis – nepykčio, ne skausmo, o tylios rezignacijos. Ji ištekėjo už Aleksejaus, gero vaikino, saugaus, nuspėjamo. Jų vestuvės buvo baltos, ramios, kaip sniegas, kuris niekada nekrenta Viduržemio pajūryje. Bet kiekvieną naktį, prieš užmigdama, Babi prisimindavo tą jausmą – trys metrai virš žemės, kai su Hache ant motociklo skriedavo per tiltą, o vėjas plėšė plaukus ir juoką. – Aš nebėra tas vaikinas, kuris trenkia durimis
– Aš žinojau, kad pavėluosi, – atsakė ji. Neskubėdami
Bet galbūt geriausia, kad ji liko nematoma. Nes kai meilė tikra, jos tęsinį kuri ne scenaristas, o pats laikas. Pabaiga.
Jis nekalba ilgai. Tik kelis sakinius:
Ir nusijuokė. Pirmą kartą po trejų metų. Hache neprasė jos mesti Aleksejų. Jis tik pasakė: